Seminaras „Muzikos mokymas: patirtis ir inovacijos“
Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla, tęsdama tradiciją dalintis gerąja mokytojų bei mokyklų patirtimi, 2019 m. lapkričio 19 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ surengė VII seminarą „Muzikos mokymas: patirtis ir inovacijos“. Šiais metais seminaras sukvietė ne tik muzikos mokyklų atstovus, bet ir įgavo naujų spalvų, apjungdamas priešmokyklinio ugdymo dalyvius, progimnazijų, gimnazijų mokytojus bei Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro narius. Išsiplėtė ir temų spektras: nuo mokyklos bendruomeniškumo, lyderystės paieškų iki kūrybiškumo ugdymo ir net kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų muzikos.
Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos direktorė Aldona Skruibytė savo sveikinimo žodyje perdavė susižavėjimą lektorių žiniomis bei nuolat siekiančių tobulėti pedagogų gausa. Seminaras prasidėjo nuo lyderio savybių paieškų ir lyderių būtinumo švietimo sistemoje pristatymo. Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė apibūdino lyderystės meną ir pabrėžė, kad lyderis – tai asmuo, kuris įkvepia, įgyja sekėjų, sukaupia autoritetą. Apie mokyklą ir jos bendruomenę pranešimą skaitė ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius Sergejus Neifachas, kurio manymu, teigiamų pokyčių galime tikėtis tuomet, kai nuolatos žinias gilina visa mokyklos bendruomenė, todėl labai svarbu, kad mokytojas taip pat nuolatos keistųsi bei kurtų tvaraus dialogo erdves.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama specialiųjų poreikių turintiems vaikams, todėl šią temą pristatė Alytaus muzikos mokyklos direktorė Aldona Vilkelienė. Lektorė pateikė kelis protinę ir fizinę negalią turinčių vaikų ugdymo atvejus. Pranešimo metu buvo pabrėžta, jog ypač svarbus pedagogų pasiruošimas ir žinios bei įtraukus švietimas. Klausos negalią taip pat aptarė ir Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora, kuris pabrėžė, jog ir kurtieji bei neprigirdintys muziką pažįsta ir jaučia, gali pagal ją judėti bei šokti, kadangi kurtieji muziką supranta remdamiesi judesiais ir žemųjų dažnių virpesiais.
Labai svarbią ir aktualią seminaro dalį sudarė ir muzikos mokyklų mokytojų pranešimai, kurių metu buvo kalbama apie kūrybiškumą muzikos istorijos pamokoje, taip pat solfedžio pamokos svarbą bei su solfedžiu susijusią projektinę veiklą. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos bei chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ vyr. mokytojas Viktoras Bakys pateikė savo muzikos istorijos pamokos „Kaip pažadinti kūrybiškumą mokiniuose“ praktikos rezultatus. Lektorius pabrėžė, jog kūrybiškumas kyla iš originalios idėjos, kuri turi turėti apčiuopiamą vertę. Istorijos pamokoje lektorius siūlo surengti kūrinio interpretacijos palyginimus, kompozitoriaus rankraščių tyrinėjimus, Haiku eilėraščio kūrimą remiantis kompozitoriaus muzika ar savęs užkodavimą melodijoje, kaip tai darė baroko epochos kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas.
Tuo tarpu solfedžio pamoką aptarė Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokytoja metodininkė Nadežda Dambrauskienė. Lektorė pranešimo metu pristatė skirtingus solfedžio dalyko metodus (S. Malcev, N. Berger) bei papasakojo, kaip solfedį galima integruoti į specialybės pamokas. Pranešimo metu mokiniai Adam Alazzam (mokyt. Snieguolė Jogėlienė) ir Girmantė Zolubaitė (mokyt. Loreta Rutkauskaitė) iliustravo pamokos darbą bei pateikė efektyvius metodų rezultatus.
Gerąja patirtimi, vykdant projektinę veiklą, dalinosi Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos vyr. mokytoja Klara Karnaševičienė. Dažnai pedagogui tenka sukti galvą, kaip ugdymo procesą paįvairinti ir papildyti kūrybiškais užsiėmimais, o projektinė veikla tam puikiai tinka. Mokytoja pristatė projektą „Ritmuojame ir kuriame kartu“, kurio praktinis rezultatas – koncertas – užbaigė visos dienos seminarą.
Lektoriams pristačius kiekvieno dalyko svarbą ir galimybes, verta pridurti, jog pedagogas ne tik ugdo vaiko dalykinius gebėjimus, bet ir yra svarbus emocinio ryšio ugdytojas. Būtent šią temą pabrėžė psichologė, emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė Nomeda Marazienė. Kiekvienas asmuo transliuoja tam tikras emocijas, o palankus mikroklimatas pamokoje ypač svarbus ugdant pasitikėjimą ir empatiją, kadangi blogos emocijos, pavyzdžiui, pyktis žymiai sumažina kiekvieno asmens IQ bei kūrybiškumą.
Taigi, skatinkime vaikus nuolatos gilinti savo žinias ir ugdyti kritinį mąstymą, tačiau nepamirškime, kad geriausius rezultatus pasieksime tik palankaus pamokos mikroklimato sąlygomis. O sukurti jį galime dalindamiesi idėjomis, naujais metodais bei projektinės veiklos pavyzdžiais, kad kiekvienas į seminarą atvykęs mokytojas gerąja patirtimi galėtų paįvairinti savo mokyklos ar pamokos veiklą.
Laura Svirskaitė
Atnaujinta: 2021-01-21
